Maršrutai

Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė

Pirmąkart šv. Mikalojaus stačiatikių cerkvė Telšiuose pastatyta 1867 m. ant Vilniaus kalvos, nugriovus katalikų bažnyčią ir sunaikinus senąsias miesto kapines. Pasipiktinę vietos gyventojai įteikė peticiją Rusijos carui, deja, nieko nepasiekta. Po daugiau kaip 70 metų, 1932-aisiais, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo tribunolo sprendimu cerkvė perduota katalikams.

Perkūno ąžuolas

Perkūno ąžuolas – seniausias Plungės dvaro parko ąžuolas, augantis centrinėje parko dalyje šalia Oginskių rūmų. Perkūno ąžuolo skersmuo – 1,65 m, aukštis – 25 m. Medis gamtos paminklu paskelbtas 1960 m., o nuo 1987 m. jis – respublikinės reikšmės gamtos paminklas.

Raganos uosis

Raganos uosis yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Medis stovi Platelių dvaro parke, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Paprastojo uosio rūšiai priskiriamo medžio kamienas apima 730 cm, aukštis – 32 m, jam daugiau kaip 200 metų. Gamtos paminklu Raganos uosis paskelbtas 1960 m.

Mikytų alkakalnis ir akmuo su velnio pėda

Mikytų alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu, yra Bartuvos, Minijos ir Ventos baseinų takoskyroje, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje. Čia taip pat įrengtas 1 km ilgio Mikytų pėsčiųjų takas.

Kartenos piliakalnio istorinis-archeologinis kompleksas

Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stovi kitame Minijos upės krante nuo Kartenos miestelio. Nuo piliakalnio matyti miestelis, Minijos vingis ir aplinkiniai slėniai. Piliakalnis datuojamas VIII–XIII a., ant jo stovėjusi medinė pilis buvo kuršių Ceklio žemių gynybinis ir administracinis centras.

Priverčiamųjų darbų stovykla Dimitravo kaime

Tarvydų kaime XIX a. grafų Zubovų giminė pasistatė dvarą, o šalia jo kumetyną, skirtą dvaro samdiniams. Grafo Dmitrijaus Zubovo garbei dvaras ir kaimas pavadinti Dimitravo vardu (Tarvydo vardas jam suteiktas tik 1927 m.).