Objektai

Pirmąkart šv. Mikalojaus stačiatikių cerkvė Telšiuose pastatyta 1867 m. ant Vilniaus kalvos, nugriovus katalikų bažnyčią ir sunaikinus senąsias miesto kapines. Pasipiktinę vietos gyventojai įteikė peticiją Rusijos carui, deja, nieko nepasiekta. Po daugiau kaip 70 metų, 1932-aisiais, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo tribunolo sprendimu cerkvė perduota katalikams.

Telšių parapija įkurta 1536 m. Tais pačiais metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu pastatyta ir Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. 1612-aisiais joje įsteigta ir parapinė mokykla. Bažnyčia kelis kartus atstatyta bei perstatyta, šiuos laikus pasiekė tik 1619 m. nulietas bažnyčios varpas.

Varnių mieste, dešiniajame Varnelės krante, stovinčiai Šv. aapaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai suteiktas kultūros vertybės statusas, tačiau pirmoji Varnių katedra iki šių dienų neišliko. Dar 1421 m. pradėtos statyti šventovės pėdsakų vėliau vykdant archeologinius tyrimus nerasta.

Šv. Jono Krikštytojo koplyčia, dar vadinama Visų Šventųjų koplyčia arba Zubovų koplyčia, stovi senosiose Plungės miesto kapinėse. Koplyčia yra romantinio klasicizmo stiliaus. Teigiama, kad ji pastatyta vietos meistrų už vieno iš grafų Zubovų ir parapijiečių lėšas. Koplyčioje buvo laidojami ir Zubovų, ir kitų aplinkinių bajorų šeimų nariai – Lešcevskiai, Vaitkevičiai, Moikovskiai.

Žemaičių Kalvarijoje stovi 19 Kryžiaus kelio koplyčių. Per jas veda 7 kilometrų ilgio tikintiesiems skirtas kelias. Koplyčios atkartoja Jėzaus kančią nešant kryžių. Šiuo keliu vaikščiodami tikintieji paprastai meldžiasi ir gieda specialias Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmes.

Pirmaisiais krikščionybės metais Lietuvoje nebuvo specialių kunigų mokymo įstaigų, o pastoracinį darbą atlikdavo svetimšaliai, daugiausiai lenkai. Medininkų vyskupija kunigų trūkumą siekė panaikinti ir 1469 m. prie katedros įsteigė mokyklą būsimiems vyskupijos kunigams.