Maršrutai

Pirmaisiais krikščionybės metais Lietuvoje nebuvo specialių kunigų mokymo įstaigų, o pastoracinį darbą atlikdavo svetimšaliai, daugiausiai lenkai. Medininkų vyskupija kunigų trūkumą siekė panaikinti ir 1469 m. prie katedros įsteigė mokyklą būsimiems vyskupijos kunigams.

Varnių mieste, dešiniajame Varnelės krante, stovinčiai Šv. aapaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai suteiktas kultūros vertybės statusas, tačiau pirmoji Varnių katedra iki šių dienų neišliko. Dar 1421 m. pradėtos statyti šventovės pėdsakų vėliau vykdant archeologinius tyrimus nerasta.

Medininkų vyskupijos, ilgainiui tapusios Žemaičių vyskupija, steigimo metais Varniuose jau stovėjo parapijinė bažnyčia. Toje pačioje vietoje, kur šiandien stovi naujasis Šv. Aleksandro bažnyčios pastatas, anksčiau stovėjo kita, Vytauto Didžiojo rūpesčiu pastatyta ir 1417 m. pašventinta Šv. Aleksandro bažnyčia, pavadinta pagal krikščioniškąjį Vytauto Didžiojo krikšto vardą.

Luokės miestelis pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėtas pradėjus krikštyti žemaičius., Žemaičių krikšto ir Vytauto Didžiojo įsakyme nurodyta pastatyti Žemaitijoje 8 bažnyčias, iš kurių viena iškilo ir Luokėje. Nors per šešis amžius bažnyčia ne kartą remontuota ir perstatyta, ji iki šiol išlaiko liaudies architektūros formas.  

Rainių žudynėmis vadinamas 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į birželio 25-ųjų sovietų karių įvykdytas 76 Telšių kalėjime kalintų politinių kalinių nužudymas. Kariai kalinius iš kalėjimo išgabeno naktį, žiauriai nukankino ir sušaudė nepateikę kaltinimų.

Gegužės mėnesį vyksta gegužinės pamaldos, dar vadinamos mojavomis, skirtos švč. Mergelei Marijai pagerbti. Jos giedamos ne vien bažnyčiose, bet ir tikinčiųjų namuose – kaimų ar miestelių žmonės gieda susirinkę po ūkio ar namų ruošos darbų.

Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos sakralinių statinių kompleksas – vienas svarbiausių Žemaitijoje. Jis stovi šiaurinėje Masčio ežero pakrantėje, ant Insulos kalvos. Objektas pirmąkart iškilo XVII a., kompleksą sudaro pranciškonų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia, 1926 m. virtusi katedra, kunigų seminarija, vyskupų rūmai, mokykla ir kiti statiniai.

Telšių parapija įkurta 1536 m. Tais pačiais metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu pastatyta ir Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. 1612-aisiais joje įsteigta ir parapinė mokykla. Bažnyčia kelis kartus atstatyta bei perstatyta, šiuos laikus pasiekė tik 1619 m. nulietas bažnyčios varpas.

1883-iųjų metų lapkričio 22 d. Kęstaičių bažnyčioje įvyko ginkluotas konfliktas, nusinešęs tikinčiųjų gyvybių. Rusijos caro įsakymu bažnyčią nuspręsta uždaryti, tačiau tam nuožmiai priešinosi vietos tikinčiųjų bendruomenė.