Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus kartu su kapinių tvora, rytiniais ir vakariniais vartais stovi Kretingos parapijos senosiose kapinėse ir sudaro vientisą kompleksą. Tai valstybės saugomas regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektas.

Neogotikinio stiliaus koplyčia pastatyta 1893 m. paskutinio Kretingos savininko grafo Aleksandro Tiškevičiaus įsakymu. Pirmiausia iš tašytų akmenų ir raudonų plytų buvo sumūrytas ir žemių kalvele apjuostas rūsys-mauzoliejus Tiškevičių šeimos nariams laidoti. Kad kalvos žemės neslinktų, koplyčia apjuosta aukšta Kretingos dvaro plytinėje degtų raudonų plytų tvora. Pirmoje XX a. pusėje antžeminėje koplyčios dalyje vykdavo laidotuvių pamaldos.

Koplyčios interjerą puošė sieninė tapyba. Priešais centrinę navą, apsidėje, pastatytas 1894 m. iš Varšuvos parvežtas medinis neogotikinis altorius su keturiomis evangelistų skulptūromis ir Nukryžiuotojo bareljefu, atgabentu iš Vokietijos. Sovietmečiu skulptūros, o 1989 m. ir Kristaus bareljefas buvo pavogti. 1975 m. koplyčia perduota Kretingos kraštotyros muziejui, nuo to laiko triskart restauruota.

Koplyčios mauzoliejuje ilsisi Tiškevičių šeimos narių palaikai, tarp jų grafo Juozo Tiškevičiaus ir jo anūko Kazimiero Viktoro Justino Marijos Tiškevičias. Tai paskutinis Tiškevičių giminės atstovas, kuriam priklausė koplyčia. Jis dalyvavo 1941 m. Nepriklausomybės kovose ir vadovavo žemaičių sukilėlių būriui.

2018 m. grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus renovuotas ir pritaikytas edukacinei veiklai bei kultūriniam turizmui. Koplyčios kriptoje įrengta ekspozicija „Grafai Tiškevičiai“, o koplyčios aukšte yra sakralinio meno – kaltinių kryžių viršūnių – bei devocionalijų ekspozicijos. Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus yra neatsiejama Kretingos dvaro sodybos dalis.