Senosiose Kretingos kapinėse palaidotas vienuolis pranciškonas, pamokslininkas, botanikas ir gydytojas Jurgis Pabrėža, dar žinomas kaip tėvas Ambroziejus. 1771–1849 m. Kretingoje gyvenęs vyras buvo puikiai žinomas apylinkių gyventojams, todėl 1933 m. vienuolyno gvardijonas Augustinas Dirvelė ant jo kapo nusprendė pastatyti nedidelę 15 kv. m neogotikinio stiliaus mūrinę koplyčią.

Stogo forma piramidinė keturšlaitė, kampuose keturi stačiakampio plano piramidiniai keturšlaičiai bokšteliai su metaliniais kryžiais viršūnėse, tarp bokštelių ant stačiakampių postamentų stovi keturios betoninės skulptūros: šv. Pranciškaus ir angelų. Koplyčios viduje yra sieninės tapybos paveikslas „Švč. M. Marija nuolatinė gelbėtoja“, kurio autorius nežinomas, bet Kretingos gyventojai pasakoja, kad jį tapė pats J. Pabrėža.

Koplyčios tvarkymu ir restauravimu užsiėmė pavieniai meistrai, paveikslas joje kelis kartus uždažytas. 1993 m. Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos kapo koplyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Daug Žemaitijos tikinčiųjų J. Pabrėžą iki šiol laiko šventuoju. Pasakojama, kad prie jo kapo  apsilankantieji patiria stebuklų, tad žvakės čia negęsta ištisus metus. Tačiau J. Pabrėža svarbus ne vien tikintiesiems – jis paliko daug darbų botanikos tema, lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodyną, augalų morfologijos lietuvių terminų žodyną, pirmąjį lietuvių kalba parašytą  geografijos vadovėlį bei geografijos terminų žodyną, 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas, medicininių terminų žodyną, lotynų kalbos vadovėlį, taip pat ne vieną pamokslą tikėjimo klausimais.