Mikytų alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu, yra Bartuvos, Minijos ir Ventos baseinų takoskyroje, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje. Čia taip pat įrengtas 1 km ilgio Mikytų pėsčiųjų takas.

Alkakalnio plotą sudaro 11,5 ha žemių, prie kurių šliejasi dvi pelkės. Nuo seno sklando legendos apie alkakalnio „garavimą“ – prieš lietų ar apsiniaukusiomis dienomis plika akimi matyti, kaip iš kalno per eglių viršūnes kyla garai.

Pasakojama, kad alkakalnį supylė švedai, tuomet čia pastatę šventovę ir aukoję dievams, tačiau to pėdsakų šiandien nebeišlikę.

Šiauriniame alkakalnio šlaite stūkso milžiniškas (4,5 x 2,5 x 4 m) akmuo su įdubimais, vadinamais „pėda su kulniuku“. Krašte pasakojamos legendos, kad velnias sugriovė Alkos kalne stovėjusią bažnyčią, o bėgdamas akmenyje paliko pėdsaką. Tyrimai rodo, kad akmuo yra bent 1,5 milijardo metų senumo, tačiau gali būti ir senesnis. Jo šiaurės papėdėje yra 2 m skersmens duobė – išdžiūvusio šaltinio vieta, iki šiol vadinama Maldų šuliniu. Manoma, kad šis pavadinimas ateina dar iš pagonybės laikų.