Objektai

Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stovi kitame Minijos upės krante nuo Kartenos miestelio. Nuo piliakalnio matyti miestelis, Minijos vingis ir aplinkiniai slėniai. Piliakalnis datuojamas VIII–XIII a., ant jo stovėjusi medinė pilis buvo kuršių Ceklio žemių gynybinis ir administracinis centras.

1883-iųjų metų lapkričio 22 d. Kęstaičių bažnyčioje įvyko ginkluotas konfliktas, nusinešęs tikinčiųjų gyvybių. Rusijos caro įsakymu bažnyčią nuspręsta uždaryti, tačiau tam nuožmiai priešinosi vietos tikinčiųjų bendruomenė.

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, stovinti Kretingos miesto centre, yra viena seniausių Žemaitijoje išlikusių bažnyčių. Mūriniai vienuolyno ir bažnyčios pastatai statyti 1605–1617 m. Abiejų Tautų Respublikos didiko Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos iniciatyva.

Vienas Kretingos miesto simbolių – švč. Mergelei Marijai skirtas Lurdas – iškilo 1933 m. rugpjūčio 2 d., ceremonijoje dalyvaujant tuometiniam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, krašto apsaugos ministrui Baliui Giedraičiui bei 25 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos.

Luokės etnografinis ansamblis, arba tiesiog „Šatrija“, yra vienas seniausių Žemaitijos etnografinių ansamblių. Šv. Mišių giesmes jis atlieka žemaičių tarme. Pirmąkart ant scenos „Šatrija“ užlipo 1972 m. vasario 15 d. miestelyje vykusiame Užgavėnių karnavale.

Luokės miestelis pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėtas pradėjus krikštyti žemaičius., Žemaičių krikšto ir Vytauto Didžiojo įsakyme nurodyta pastatyti Žemaitijoje 8 bažnyčias, iš kurių viena iškilo ir Luokėje. Nors per šešis amžius bažnyčia ne kartą remontuota ir perstatyta, ji iki šiol išlaiko liaudies architektūros formas.  

Mikytų alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu, yra Bartuvos, Minijos ir Ventos baseinų takoskyroje, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje. Čia taip pat įrengtas 1 km ilgio Mikytų pėsčiųjų takas.

Dabartinė Pakutuvėnų bažnyčia yra pastatyta 1941–1943 m. Pakutuvėnų kaimo gyventojų brolio ir sesers Justinos ir Juozapo Stropų bei Plungės klebono prelato Povilo Pukio iniciatyva.

Perkūno ąžuolas – seniausias Plungės dvaro parko ąžuolas, augantis centrinėje parko dalyje šalia Oginskių rūmų. Perkūno ąžuolo skersmuo – 1,65 m, aukštis – 25 m. Medis gamtos paminklu paskelbtas 1960 m., o nuo 1987 m. jis – respublikinės reikšmės gamtos paminklas.