Vienas Kretingos miesto simbolių – švč. Mergelei Marijai skirtas Lurdas – iškilo 1933 m. rugpjūčio 2 d., ceremonijoje dalyvaujant tuometiniam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, krašto apsaugos ministrui Baliui Giedraičiui bei 25 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos.

Lurdas sumanytas 75-ųjų švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Prancūzijoje esančiame Lurde metinių proga. Kretingoje, Dopulčio (Pastauninko) upelio slėnyje, prie vienuolyno, Lurdą įrengti nusprendė kunigas Augustinas Dirvelė. Aukštutinėje angoje pastatyta švč. Lurdo Marijos skulptūra. Kitoje žemutinės angos pusėje – klūpančios šv. Bernadetos su žvake rankose, žiūrinčios į švč. Mergelę Mariją, statula. Abi statulos atvežtos iš Prancūzijos.

1941 m., į miestą įžengus vokiečiams, Lurdas tapo žydų žudynių vieta, o po dešimtmečio sovietų valdžios nurodymu grota iki pusės užpilta žemėmis. 1952 m. Lurdas sunaikintas, tačiau vietos gyventojams pavyko išsaugoti ir į bažnyčią perkelti jo skulptūras. Vėliau šalia Lurdo esanti švč. Mergelės Marijos aikštelė paversta kareivių mankštos ir pratybų vieta. 1989 m. Kretingos gyventojai Lurdą vėl sutvarkė – išvalė upelį, nutiesė takelius, pasodino medžių, sugrąžino skulptūras.

Kretingos Lurdas yra vienas svarbiausių miesto istorijos, religinės kultūros ir architektūros paveldo simbolių, šiandien čia vyksta Kretingos miesto šventės, ugdymo įstaigų renginiai, atlaidai.