Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis kultūrinis Plungės senamiesčio objektas. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Dabartinės bažnyčios pirmtakė buvo 1797 m. pastatyta medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, neišlikusi iki šių dienų. Naujoji bažnyčia statyti pradėta 1899 m.

1902 m. bažnyčios statybos sustojo, nes mirė jos fundatorius kunigaikštis Mykolas Oginskis. Paaukotų lėšų ir statybinių medžiagų pastatui baigti neužteko, o surinkti lėšų dėl sunkios socialinės padėties nepavyko.

Mūrinės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statymo darbai baigti tik 1933 m., tais metais ją pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Dabar bažnyčia kartu su varpine priklauso Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatų kompleksui. Klasicistinio stiliaus varpinė yra prisišliejusi prie šventoriaus tvoros ir yra neatskiriama jos dalis.

Visgi anksčiau iškilo Lurdas su švč. Mergelės Marijos skulptūra, pastatytas Mykolo Mikalojaus Oginskio žmonos Marijos Skuževskės-Oginskienės iniciatyva. 1903 m. ji į Plungę iš Krokuvos pasikvietė Jėzaus Širdies seserų vienuoles ir kongregacijos vadovę. Joms nusprendus čia pastatyti Lurdą, kunigaikščio žmona šiam tikslui dovanojo 5000 rublių. Po dvejų metų vienuolė Sofija Zakževska atvežė Lurdui švč. Mergelės Marijos skulptūrą.

Sovietmečiu Plungės Lurdas sunaikintas, o skulptūra apgadinta ir išmesta į upę, bet vietos gyventojai ją ištraukė. Atstatytas Lurdas pašventintas 1990 m. Senoji Lurdo skulptūra liko Plungės bažnyčioje.