Maršrutą sudaro 12 aplink Žemaitijos nacionalinį parka išsidėsčiusių lankytinų vietų, iš kurių trys – Plungėje. Daugumą objektų sudaro katalikų šventosios vietos, tačiau į kelionės planą patenka ir gamtos paveldo objektai: Perkūno ąžuolas, Raganos uosis, Mikytų alkakalnis ir akmuo su velnio pėda.
Maršrutai
Plungės rajono sakralinio kelio maršrutas
Aprašymas
-
Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia su vienuolynu
Dabartinė Pakutuvėnų bažnyčia yra pastatyta 1941–1943 m. Pakutuvėnų kaimo gyventojų brolio ir sesers Justinos ir Juozapo Stropų bei Plungės klebono prelato Povilo Pukio iniciatyva.
-
Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatų kompleksas ir Lurdas su švč. Mergelės Marijos skulptūra
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis kultūrinis Plungės senamiesčio objektas. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Dabartinės bažnyčios pirmtakė buvo 1797 m. pastatyta medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, neišlikusi iki šių dienų. Naujoji bažnyčia statyti pradėta 1899 m.
-
Visų Šventųjų koplyčia
Šv. Jono Krikštytojo koplyčia, dar vadinama Visų Šventųjų koplyčia arba Zubovų koplyčia, stovi senosiose Plungės miesto kapinėse. Koplyčia yra romantinio klasicizmo stiliaus. Teigiama, kad ji pastatyta vietos meistrų už vieno iš grafų Zubovų ir parapijiečių lėšas. Koplyčioje buvo laidojami ir Zubovų, ir kitų aplinkinių bajorų šeimų nariai – Lešcevskiai, Vaitkevičiai, Moikovskiai.
-
Perkūno ąžuolas
Perkūno ąžuolas – seniausias Plungės dvaro parko ąžuolas, augantis centrinėje parko dalyje šalia Oginskių rūmų. Perkūno ąžuolo skersmuo – 1,65 m, aukštis – 25 m. Medis gamtos paminklu paskelbtas 1960 m., o nuo 1987 m. jis – respublikinės reikšmės gamtos paminklas.
-
Raganos uosis
Raganos uosis yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Medis stovi Platelių dvaro parke, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Paprastojo uosio rūšiai priskiriamo medžio kamienas apima 730 cm, aukštis – 32 m, jam daugiau kaip 200 metų. Gamtos paminklu Raganos uosis paskelbtas 1960 m.
-
Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas ir Beržoro etnoarchitektūrinis kaimas (Kryžiaus kelio koplyčios)
Beržoro kaime (Plungės r.) žinomi du svarbiausi kultūriniai religiniai objektai – Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas – Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia – bei 14 Kryžiaus kelio koplyčių. Pasakojama, kad vienas piemuo medžio viršuje pamatęs švč. Mergelės Marijos paveikslą.
-
Gegrėnų Jėzaus Nazariečio bažnyčia
Gegrėnų Jėzaus Nazariečio medinė bažnyčia pastatyta 1754 m. privačiose bajorų Venslauskių valdose. Bažnyčia pastatyta Mykolo Venslauskio šeimai ir giminei, tad pastatas nedidelis (19,9×12,7 m). XIX a. pradžioje bažnyčia perstatyta toje pačioje vietoje ir identiškos formos. Priekiniame kupole iškeltas metalinis saulutės formos kryžius su Venslauskių herbu.
-
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, stovinti Žemaičių Kalvarijoje, pasižymi iš baroko į klasicizmą pereinančiu stiliumi. Keletą kartų remontuoti ir atstatyti bazilikos bokštai ir kai kurie altoriai priskirtini ir neobarokui. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika yra jau ketvirtoji Žemaičių Kalvarijos miestelyje.
-
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kompleksas
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kompleksas – valstybės saugoma nacionalinės reikšmės sakralinė vertybė Platelių miestelyje, Plungės rajone. Kompleksą sudaro Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, pastatyta 1744 m., ir varpinė, pastatyta 1899 m.
-
Alsėdžių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksas
1421–1842 m. Alsėdžiai priklausė Žemaičių vyskupams, o nuo 1465 m. tapo ir jų nuolatine rezidencija. Pirma bažnyčia Alsėdžiuose pastatyta XIV a. Tačiau ji, kaip ir XVII a. pastatytoji, iki šių dienų neišliko.
-
Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Kantaučių kaime, esančiame 12 km nuo Plungės. Liaudies architektūros stiliaus medinė bažnyčia žinoma ir dėl istorijų apie švč. Mergelės Marijos apsireiškimus, kurių per pastaruosius šešis dešimtmečius užfiksuoti trys.
-
Mikytų alkakalnis ir akmuo su velnio pėda
Mikytų alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu, yra Bartuvos, Minijos ir Ventos baseinų takoskyroje, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje. Čia taip pat įrengtas 1 km ilgio Mikytų pėsčiųjų takas.