Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, stovinti Kretingos miesto centre, yra viena seniausių Žemaitijoje išlikusių bažnyčių. Mūriniai vienuolyno ir bažnyčios pastatai statyti 1605–1617 m. Abiejų Tautų Respublikos didiko Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos iniciatyva. Su Pranciškonų vienuolyno atsiradimu sietina viso Kretingos miesto raida.

Vienuolynas ir bažnyčia 1659 m. ir 1710 m. nusiaubti švedų kariuomenės, tačiau po Chodkevičių Kretingą valdęs Kazimieras Povilas Jonas Sapiega pasirūpino jų remontu ir atnaujino bažnyčios altorių. 1907–1912 m. bažnyčia perstatyta, prijungtos dvi šoninės navos, išmūrytas erdvus transeptas, pastatytas naujas medinis bokštas.

XIX a. pradžioje vienuolyne apgyvendinti Rusijos caro valdžiai nusikaltę kunigai bei uždaromų vienuolynų vienuoliai. Tačiau kultūrinė jo svarba vėl išaugo XX a., tarpukariu, kai pastatyta moderni mokykla, Šv. Antano misijų kolegija, Šv. Antano rūmai. Tuomet vienuolynas turėjo savo spaustuvę, knygrišyklą, turtingą biblioteką ir net kino salę, todėl buvo laikomas Lietuvos pranciškonų dvasiniu ir administraciniu centru.

XX a. viduryje Kretingos bažnyčia nukentėjo nuo gaisro, buvo apgadinta per Antrąjį pasaulinį karą, kol galiausiai sovietų valdžia konfiskavo jos turtą ir apribojo veiklą.

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią galima priskirti gotikos ir renesanso architektūros stiliams, nors matoma ir baroko bruožų. Iš viso bažnyčioje yra septyni XVII–XVIII a. sukurti altoriai, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla, ypatingos sakralinės vertės Šv. Antano paveikslas. Joje stovi ir vieni seniausių Lietuvos vargonų, datuojami 1774 m. Po centriniu altoriumi palaidoti bažnyčios sumanytojų Chodkevičių šeimos nariai ir pranciškonų vienuoliai.

2008 m. bažnyčios statinių kompleksas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paminklu.